- santaisa
- sántaisa sf. (1) Gmž, NdŽ, RŽ 1. stotas, sudėjimas: Buvo gražios kūno santaisos bei laikysenos rš. Kunigaikštis buvo augalotas ir milžino santaisos rš. 2. sandara: Savo dvasios santaisoje turėjo ryškių neigiamų pėdsakų rš. 3. (neol.) lingv. sintaksė: Nuorodos apie tikrai lietuvišką santaisą (Syntax) J.Jabl.
Dictionary of the Lithuanian Language.